Joga yra daugiau nei vien fizinė praktika; tai visapusiškas kelias į dvasinį augimą ir nušvitimą. Aštuonios Patandžalio jogos šakos, išdėstytos jogos sutrose, suteikia pagrindą subalansuotam ir prasmingam gyvenimui. Šios aštuonios šakos pataria, kaip ugdyti discipliną, susikaupimą ir vidinę ramybę, todėl jos yra tokios pat aktualios šiandien, kaip ir prieš tūkstančius metų. Šiame tinklaraščio įraše nagrinėsime kiekvieną šaką ir kaip ją galima įtraukti į šiuolaikinę praktiką.

Aštuonios jogos galūnės

1. Jamos (moraliniai apribojimai)

Jamos yra etikos principai, kuriais vadovaujamės bendraudami su mus supančiu pasauliu. Jie apima:

• Ahimsa (nesmurtinis elgesys) : Ugdyti užuojautą ir gerumą visoms gyvoms būtybėms.
• Satja (Tiesa) : Kalbėti ir gyventi teisingai.
• Asteya (nevogimas) : gerbti kitų turtą ir neatimti to, kas mums nepriklauso.
• Brahmačarja (saikingumas) : savikontrolės ir saiko praktikavimas visose gyvenimo srityse.
• Aparigraha (nesavininkavimas) : prisirišimo ir godumo atleidimas.

2. Nijamos (asmeninės apeigos)

Nijamos yra vidinės praktikos, skatinančios savikontrolę ir dvasinį augimą. Jos apima:

• Saucha (grynumas) : kūno ir proto švaros bei tyrumo palaikymas.
• Santosha (Pasitenkinimas) : Pasitenkinimo ir dėkingumo ugdymas.
• Tapas (Disciplina) : Savikontrolės ir vidinės stiprybės ugdymas.
• Svadhyaya (savarankiškas mokymasis) : savirefleksija ir dvasinių tekstų studijavimas.
• Išvara Pranidhana (Pasidavimas aukštesnei jėgai) : Ego atsisakymas ir pasitikėjimas aukštesne jėga.

3. Asana (fizinės pozos)

Asanos yra jogos fizinės pozos, kurios skatina lankstumą, jėgą ir pusiausvyrą. Jos paruošia kūną meditacijai ir padeda palaikyti fizinę sveikatą. Asanų praktikavimas su sąmoningumu leidžia mums susisiekti su savo kūnu ir ugdyti sąmoningumą.

4. Pranajama (kvėpavimo kontrolė)

Pranajamos metu kontroliuojamas kvėpavimas, siekiant pagerinti gyvybinės energijos, arba pranos, tekėjimą kūne. Tokios technikos kaip gilus kvėpavimas, kvėpavimas pakaitomis šnervėmis ir kvėpavimo sulaikymas padeda nuraminti protą, sumažinti stresą ir pagerinti susikaupimą.

5. Pratjahara (jutimų atitraukimas)

Pratyahara – tai praktika, kurios metu atsigręžiama į vidų ir atsiribojama nuo išorinių trukdžių. Atsiribodami nuo juslinės įtakos, galime giliau sutelkti dėmesį į savo vidinį pasaulį ir ugdyti vidinės ramybės bei aiškumo jausmą.

6. Dharana (Susikaupimas)

Dharana apima gebėjimo susikaupti ir sutelkti mintis į vieną tašką ar objektą ugdymą. Ši praktika padeda nuraminti protą, pagerinti proto aiškumą ir pasiruošti meditacijai.

7. Dhyana (meditacija)

Dhyana – tai ilgalaikės meditacijos praktika, kurios metu protas susitelkia į dėmesio objektą. Meditacijos metu ugdome gilų vidinės ramybės, sąmoningumo ir ryšio su tikruoju „aš“ jausmą.

8. Samadhi (Nušvitimas)

Samadhi yra nušvitimo ir sąjungos su dieviškumu būsena. Šioje būsenoje individualus „aš“ ištirpsta ir mes patiriame gilų vienovės ir išsivadavimo jausmą. Tai yra galutinis jogos tikslas ir dvasinės kelionės kulminacija.

Aštuonių galūnių įtraukimas į šiuolaikinę praktiką

• Kasdienė praktika : integruokite Jamas ir Nijamas į savo kasdienį gyvenimą, praktikuodami gerumą, dėkingumą ir savirefleksiją.
• Sąmoningas judėjimas : atlikite asanų praktiką sąmoningai ir ketindami, sutelkdami dėmesį į ryšį tarp kvėpavimo ir judesio.
• Kvėpavimo sąmoningumas : įtraukite pranajamos technikas į savo rutiną, kad pagerintumėte protinį aiškumą ir atsipalaidavimą.
• Meditacija : Skirkite laiko reguliariai meditacijos praktikai, kad pagilintumėte vidinės ramybės ir sąmoningumo jausmą.

Išvada

Aštuonios jogos šakos siūlo holistinį kelią į savęs pažinimą ir nušvitimą. Įtraukdami šiuos principus į savo kasdienį gyvenimą, galime ugdyti didesnę harmoniją, pusiausvyrą ir dvasinį augimą. Nesvarbu, ar esate jogos naujokas, ar patyręs praktikas, aštuonių šakų tyrinėjimas gali pagilinti jūsų praktiką ir praturtinti jūsų kelionę savęs pažinimo link.